Trėmimas į Sibirą

Sukilėliai tremtiniai pakeliui į Sibirą. Nežinomas fotografas, XIX a. 7 deš. II p. ŠAM, Poz551_VIII-1
Sukilėliai tremtiniai pakeliui į Sibirą. Nežinomas fotografas, XIX a. 7 deš. II p. ŠAM, Poz551_VIII-1

Trumpas aprašymas

Tremiama buvo į tolimas Sibiro gubernijas ne tik pavieniui, bet ir šeimomis: Mykolas Strebeika, Edmundas Pozniakas, Račkauskų šeima, sutuoktinių pora Juozapas ir Henrieta Liutkevičiai ir kt. Ištremtuosius iki Maskvos dažniausiai veždavo traukiniais, iš Maskvos iki tremties ar įkalinimo vietos varydavo pėsčiomis. Katorgininkams ant kojų, o kai kuriems ant kojų ir rankų uždėdavo metalinius žiedus ir nuo jų grandinėmis supančiodavo kojas, surišdavo rankas. Minėtini keletas žinomų katorgininkų: Vladislavas Konarskis, Pranciškus Dolubauskis, Jonas Domaševičius. Tokia kelionė dažnai užtrukdavo metus. Kaliniai ir tremtiniai daugiausia buvo įkurdinami Vakarų Sibire, o katorgininkai – Rytų Sibire.

Šį periodą gana išsamiai iliustruoja išlikę sukilėlių tremtinių, kalinių naudoti arba pačių pagaminti religiniai simboliai, daiktai, papuošalai tremtyje ir kalėjimuose.

Vaizdų galerija

Žygis į Sibirą Dail. Arturas Grotgeris (Artur Grottger), 1867 m. Litograf. Františekas Hanfstanglas (Franciszek Hanfstaengl) Pop., litograf., 39 x 63,7. ГГИАМ, КП 14382
Abėcėlinis sąrašas asmenų, dalyvavusių sukilime, kuriems karo teismų yra paskirtos administracinės nuobaudos ir kurie išsiunčiami gyventi į atokias gubernijas, o jų turtas sekvestruojamas. ГГИАМ, КП 8382
1863 m. sukilėlio tremtinio dienoraštis „Kelias į Sibirą, arba Kalinio kelionė, rašyta 1863–1864 ir 1865 metais“. ГГИАМ, КП 8681
Katorgininko grandinė
Sukilėlių tremtinių kelioninė skrynia XIX a. II p. Medis, metalas, 45 x 51 x 86. RKM, IE 976
1863 m. sukilėlio tremtinio dienoraštis „Kelias į Sibirą, arba Kalinio kelionė, rašyta 1863–1864 ir 1865 metais“. ГГИАМ, КП 8681
Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko generalgubernatoriaus ir Vitebsko bei Mogiliovo gubernijų vyriausiojo viršininko valdybos lydraštis Nr. 284 Gardino gubernatoriui siunčiamo  „Abėcėlinio sąrašo asmenų, dalyvavusių sukilime, kuriems karo teismų yra paskir

Gyvenimas svetur

Kelios sukilėlių tremties vietos: 

Tobolskas (rus. Тобольск) – miestas Rusijoje, Vakarų Sibire, Tiumenės srityje, prie Tobolo ir Irtyšiaus upių santakos. 

Omskas (rus. О́мск) – miestas Rusijoje, Vakarų Sibire, prie Omės ir Irtyšiaus santakos.

Permė (rus. Перм) – miestas vidurio Rusijoje, prie Kamos upės.

Kunguras (rus. Кунгур)– miestas Permės krašte Rusijoje.

Penza (rus. Пе́нза) – miestas Rusijoje, ant Suros upės kranto.

Tomskas – miestas Rusijos rytuose, Vakarų Sibiro lygumos pietryčiuose, Tomės dešiniajame krante (64 km nuo jos žiočių).

1863 m. sukilimo tremtiniai Rusijoje, Saratovo gubernijoje, įkūrė 3 kaimus: Čiornaja Padina (rus. Чёрная Падина, liet. Juodoji dauba), Talovka (rus. Таловка) ir Litovka (rus. Литовка).

Čiornaja Padinoje (prie Malaja Uzenės upės) iki Pirmojo pasaulinio karo buvo daugiau kaip 100 lietuvių ūkių, 1870–1938 m. čia veikė lietuviška mokykla, 1902 m. pastatyta medinė katalikų bažnyčia. Iš viso trijuose kaimuose gyveno 1 tūkst. saugusiųjų ir 2 tūkst. vaikų. Vienas iš jų Jonas Čegys su šeima. 1920–1922 m. ketvirtadalis šeimų grįžo į Lietuvą. Pirmoji tremties vieta Krasnojarsko srityje – Talovka. Iki 1930 m. Litovkoje (Saratovo sritis, Jeršovo rajonas) gyveno 25 lietuvių šeimos, apie 150 žmonių. XX a. penktajame dešimtmetyje dauguma jų išsikėlė, liko viena sodyba, ilgainiui ir ji sunyko.

Relations