Bausmių ir įkalinimo vietos

Caro valdžia XVIII a. pab. – XIX a. pastatė kalėjimus Kalvarijoje, Kaune, Panevėžyje, Raseiniuose, Šiauliuose, Ukmergėje; Vilniuje (Antakalnyje) buvo įrengtas politinių kalinių – vad. citadelė Nr. 14; čia buvo kalinami 1831 ir 1863 m. sukilimų dalyviai, vėliau – revoliucinio judėjimo veikėjai. 1864 m. Kaune pastatytas Kauno kalėjimas, XX a. pr. Vilniuje – Lukiškių kalėjimas. Laikinojo karo lauko auditoriato duomenimis už dalyvavimą 1863–1864 metų sukilime išsiųsta į katorgą 853 dalyviai: 36 kunigai, 592 kilmingųjų luomo atstovai ir 25 valstiečiai.

Kalėjimo įstaigos

Baltasis kalėjimas (Vilniaus g. 96) Keliaudami miesto centro link, prieiname vieną iš Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato pastatų. Čia, ant buvusio vienuolyno kalvelės, XIX a. I pusėje caro valdžios iniciatyva buvo pastatytas dviejų aukštų mūrinis kalėjimas, vadintas Baltuoju, kadangi jo sienos buvo tinkuotos ir dažytos baltai. Spėjama, kad Baltajame kalėjime, kartu su nusikaltėliais, galėjo būti kalinami ir 1863 m. sukilimo dalyviai. XX a. pradžioje išaugus gyventojų skaičiui, mieste labai pagausėjo įvairių nusikaltimų ir pastatas pasidarė per ankštas. Dėl to greta jo, Trakų gatvėje 1911 m. buvo pastatytas naujas kalėjimas. Senasis pastatas pradėtas naudoti įvairioms vietos valdžios ūkio reikmėms. Tačiau naujajame kalėjime pristigus vietos, 1920 m. Baltajame kalėjime vėl buvo kalinami nusikaltėliai. Vėliau čia įsikūrė Šiaulių apskrities arešto namai, taip pat komendantūros daboklė, kuri čia veikė iki 1929 m. Antrojo pasaulinio karo metu pastate veikė vokiečių okupacinės kariuomenės, o vėliau ir po karo – sovietų kariuomenės komendantūra.

Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas - Kaune 1823 m. pastatytas klasicistinių formų medinis kalėjimas, panašus į arklių pašto stotį Rotušės aikštėje. Šis statinys su 9 kamerom, virtuve, pirtimi ir sargybine stovėjo prie Sankt Peterburgo plento (Savanorių prospekte, ties dabartine Prisikėlimo bažnyčia). Praūžus 1831 m. sukilimui, vykstant sukilimams Vakarų Europoje ir jų atgarsiams pasireiškiant Kaune ir gubernijoje, miesto ir gubernijos valdytojams teko susirūpinti naujo kalėjimo statyba. 1865 m. rugsėjo 29 d. pradėtas eksploatuoti naujasis kalėjimas taikytas kriminalinių nusikaltėlių baudimui. Bet, pradedant 1863 m., jame nemažą dalį kalinių sudarė caro ir vėlesnių valdžių priešininkai. Čia buvo saugomas ir tardomas Kauno gubernijos sukilėlių vadovas Antanas Mackevičius, sukilėlių būrio vadas dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, revoliucionierius Feliksas Dzeržinskis.

Caro laikais svarbi politinių kalinimo vieta buvo Kalvarijos kalėjimas. Įsteigtas apie 1867 m.,  veikęs iki Pirmojo pasaulinio karo. 1895 m. jame kalėjo 1108 kaliniai.