XIX. 1863 m. gegužės 4 d. kautynės prie Dubičių

Trumpas aprašymas

Liudvikas Narbutas buvo gabus sukilė­lių vadas, kuris dažnai keitė stovyklavietes, klaidino priešą, po sėkmingo antpuolio būrį paleisdamas mažomis grupelėmis ir vėl susirinkdamas kitame paviete. Vilniaus karo apy­gardos vadovybė skyrė nemažai pastangų, kad sunaikintų šio vado nedidelį, tačiau judrų ir gerai ginkluotą sukilėlių būrį, pridariusį jai daug nuostolių.  Carinės Rusijos kariuo­menės plk. Vernerio (Вернер), plk. Alchazovo (Алхазов) ir kpt. Timofiejevo daliniai gaudė L. Narbuto būrį po Lydos, Gardino ir Vilniaus pavietus. Gegužės pra­džioje 120 sukilėlių būrys persikėlė iš Gardino girios į nuošalią vietą prie Dubičių (dabar gyvenvietė Kaniavos šen., Varėnos r.). Vadas parinko būriui nuošalią vietą Karaliaučiznos miške, tarp pelkių, Katros upės ir Pelesos ežero. Priešų kariuo­menės vadovybė išplatino skelbimus, žadėdama 1000 rublių premiją tam, kas padės sulaikyti sukilėlių vadą. Vietinis gyventojas Bazilijus Karpovičius nurodė sukilėlių stovyklos vietą Vilniaus baudžiamojo būrio viršininkui kpt. Timofiejevui. Gegužės 4 d. kpt. Timofiejevo vadovaujamas 2 kuopų pėstinin­kų būrys užpuolė sukilėlių būrį. Sukilėliams atsitraukti kliudė ežeras, upė ir pelkėta vietovė. Kautynėse L. Narbutas buvo sužeistas į koją, po to į jį pataikė dar viena priešo kulka, šį kartą mirtina. Be vado žuvo 12 sukilėlių (priešų duomenimis – 61), tarp jų karininkas Leonas Krainskis, Steponas Huborevičius, V. Žukovskis, broliai Pranciškus ir Aleksandras Brozovskiai, Tomas Skirmontas, Jonas Jodka ir kiti, 25 sukilėliai pateko į nelaisvę. Prasiveržę iš apsup­ties, sukilėliai susijungė su Boleslovo Narbuto būriu, kuris tuo metu buvo išsiųstas į Trakų apskritį. Lietuvos provincijų valdymo skyrius pasky­rė Aleksandrą Paradovskį (Ostrogą), buvusį Rusijos imperijos kariuomenės rotmistrą, suburti iš­blaškytus L. Narbuto žmones ir toliau vadovauti būriui. Naujasis vadas greitai atkerši­jo B. Karpovičiui už L. Narbuto ir kitų sukilėlių žūtį – Sekminių dieną išdavikas buvo sugautas ir baigė gyvenimą kilpoje.