XII. 1863 m. balandžio 5 d. kautynės Tytuvėnų miške

Trumpas aprašymas

Kovo mėnesį Raseinių pavieto karinis viršininkas Zigmantas Citavičius suorganizavo 250 sukilėlių būrį Tytuvėnų miškuose. Mėnesio pabaigoje šis būrys pradėjo pirmuosius kovinius veiksmus prieš smulkesnius carinės Rusijos kariuomenės dalinius. Balandžio pradžioje iš Raseinių į Tytuvėnus ieškoti sukilėlių išvyko mjr. Levašovas su pėstininkų kuopa ir husarų eskadronu. Neradę sukilėlių, prie bažnyčių ir carinės administracijos įstaigų pasirodė skelbimai, siūlantys nemažus pinigus už sukilėlių stovyklos nurodymą. Balandžio 5 d. už 50 rublių valstietis Jokūbas Kazlauskas nuvedė kariuomenės dalinį į dvarininko Pršeciševskio miško laukymę (vadinamą Čigonpieve). Rusijos imperijos kariuomenė pradėjo puolimą trimis voromis. Vienai puolančiųjų vorai Povilo Citavičiaus buvo surengta pasala, kuri privertė priešų pėstininkus atsitraukti. Po kurio laiko persitvarkęs pėstininkų dalinys puolė kairįjį sparną, kurio gynybai vadovavo Kazimieras Citavičius. Tuo metu iš kitos pusės atvyko stambus plk. Aleksandro Božerianovo dalinys (4 pėstininkų kuopos ir 3 husarų eskadronai). Juos pasitiko pats vadas Z. Citavičius su dalgininkais, tačiau sustabdyti puolėjų nepavyko. Šios atakos metu buvo patirti dideli nuostoliai: žuvo būrio vadas ir 40 sukilėlių. Į nelaisvę pateko 5 sukilėliai, tarp jų sužeistas vado brolis Kazimieras. Karo lauko teismas K. Citavičių nuteisė mirties bausme, kuri buvo pakeista 12 metų katorga. Būrio likučius surinko kavalerijai mūšyje vadovavęs valstietis M. Puidokas ir nuvedė į T. Kušleikos būrį.