X. 1863 m. balandžio 1 d. kautynės prie Lenčių

Trumpas aprašymas

Kovo pradžioje carinės Rusijos kariuo­menės atsargos paporučikis Kietas Ciškevičius (Kilinskis),  Kauno vaiva­dijos Judėjimo komiteto narys Aleksandras Šilingas, carinės Rusijos ka­riuomenės atsargos karininkas E. Šulcas ir Tartu universiteto studentas Marcijonas Kurnatovskis pradėjo organizuoti sukilėlių būrį Krakių miškuose. Kovo pabaigoje būryje buvo daugiau kaip 800 vyrų, kurie būrėsi prie Bartkūniškio (Krakių šen.) dvaro, priklausiu­sio carinės Rusijos kariuomenės atsargos mjr. Tomui Kušleikai (sukilėliai išsirinko ji vadu). Ieškoti sukilėlių iš Kėdainių išvyko plk. Delingshauzeno su trijų kuopų pėstininkų daliniu ir vienu dragūnų eskadronu. Iš Raseinių Krakių kryptimi pasiųstas pėstininkų batalionas ir husarų eskadronas. Kauno vaivadijos karinis viršininkas Boleslovas Dluskis, sužinojęs apie stambią kariuomenės operaciją, įsakė B. Kolyškos būriui atvykti į T. Kušleikos stovyklą. Čia atvyko ir A. Mackevičiaus būrys. Prie B. Dluskio būrio prisijungė 60 sukilėlių iš Panevėžio apskrities, vadovaujamų dva­rininko Vincento Bialozoro.

1863 m. balandžio 1 d. pamiškėje tarp Ažytėnų ir Lenčių T. Kušleika išdėstė savo pa­jėgas ir pasiruošė atremti priešo puolimą. Šiose kautynėse dalyvavo 600 ginkluotų su­kilėlių, dar apie 100 neginkluotų stovėjo rezerve. Vadovauti dešiniajam flangui pasky­rė B. Kolyšką, kairiajam — K. Ciškevičių, pačiame centre gynybą organizavo karininkas Bačkievičius. Negausiems kavalerijos daliniams vadovavo Romualdas (?) Liaugaudas. Plk. E. Delingshauzenas pradėjo puolimą su keturiomis pėstininkų kuopomis ir dviem kavalerijos eskadronais. Po dvi valandas trukusių atkaklių caro pėstininkų atakų, sukilė­lių šaulių linija ėmė trauktis. Tuo metu atvykęs jungtinis B. Dluskio dalinys, atidengė tan­kią ugnį į kairįjį puolančiųjų sparną. Kautynės atsinaujino, tik šį kartą iš dviejų pusių atakavo persitvarkę sukilėliai. Nesitikėjęs tokių veiksmų ir matydamas, kad sukilėlių įveikti nepavyks, plk. Delingshauzenas įsa­kė savo daliniams grįžti į Kėdainius. Kautynėse žuvo 7 sukilėliai ir tiek pat buvo sužeis­ta. Žuvo ir B. Dluskio būrio karininkas Ambroževičius. Rusijos imperijos kariuomenės nuostoliai nežinomi, ta­čiau, atsižvelgiant į mūšio eigą, jie turėjo būti gerokai didesni negu sukilėlių.

Po kautynių buvo pasiųsti stam­būs carinės Rusijos kariuomenės daliniai iš Kauno, Panevėžio, Kėdainių ir Raseinių. Sukilėlių vadai savo suburtą kariuomenę padalijo į smulkesnius dalinius. B. Dluskis su savo daliniu nuskubėjo link pajūrio, K. Ciškevičiaus 120 vyrų būrys pasuko į Šiluvos miškus ir prisijungė prie Tytuvėnų sukilė­lių būrio. A. Mackevičius su savo vyrais nužygiavo Paberžės pusėn. B. Kolyška savo būrį padalijo į dvi dalis. Vienai kolonai, vykstančiai link Kėdainių ir vadovaujamai B. Žarskiui, buvo pavesta sunaikinti tiltus per Šušvę. Su likusiais sukilėliais B. Kolyška pa­suko Ariogalos kryptimi.