VII. 1863 m. kovo 27 d. kautynės prie Naujaberžės

Trumpas aprašymas

1863 m. kovo 20 d. buvo paskelbtas sukilimo manifestas. Paberžės kunigas Antanas Mackevičius, padedamas vietinio dvarininko Stanislovo Šilingo, suorganizavo 250 sukilėlių būrį, kurio pagrindą sudarė valstiečiai iš aplinkinių kaimų, apsiginklavusių daugiausia ištiesintais dalgiais, kirviais, pikėmis. Atžygiavęs į sukilėliams paruoštą stovyklą Miegėnų miške, A. Mackevičius susisiekė su Kauno vaivadijos sukilimo organizatoriumi B. Dluskiu. Kunigas neturėjo kovinės patirties, todėl paprašė patyrusio kariškio padėti apmokyti būrio žmones. B. Dluskio būrį sudarė jauni bajorai, miestiečiai, studentai ir vyreniųjų klasių gimnazistai, visi ginkluoti moderniais štuceriais. Prisijungus kariškiui, A. Mackevičiaus būrys išaugo iki 500 vyrų.

Kovo 27 d. Kėdainiuose dislokuoto Rusijos kariuomenės Narvos pėstininkų pulko vadas baronas plk. Karlas Eduardas Liudvikas Delinshauzenas su 4 pėstininkų kuopomis, dragūnų eskadronu ir 10 kazokų išžygiavo ieškoti sukilėlių. Prie Naujaberžės kaimo aptiko sukilėlių sargybos postą. Kautynės įvyko laukymėje už Naujaberžės gyvenvietės. Carinės Rusijos pėstininkai puolė sukikėlius išskleista grandine iš dviejų šonų. Susijungę B. Dluskio šauliai, apie 120 vyrų, ir A. Mackevičaius pėstininkai, atrėmė kelis puolimus. Priešų kariai pasuko atgal.