Mūšiai

Atskirų sukilėlių būrių buvo daugiau negu 150. Iš viso sukilime galėjo dalyvauti iki 200 tūkst.

Vilniaus gubernijoje pirmas susirėmimas įvyko 1863 m. kovo 9 d. prie Rūdninkų, kur į kovą stojo kapitono L. Narbuto vadovaujamas sukilėlių būrys, kuris laimėjo prieš 3 kuopas pėstininkų ir šimtinę kazokų. Kauno gubernijoje pirmos kautynės įvyko 1863 m. kovo 27 d. ties Naujaberže, kur kelių šimtų sukilėlių rinktinei vadovavo Boleslavas Dluskis.

Intensyviausios kovos su Rusijos kariuomenės daliniais buvo Kauno gubernijoje. 1863 m. joje įvyko net 168 įvairūs susirėmimai. Tuo tarpu Vilniaus gubernijoje susirėmimų būta 81, Augustavo gubernijoje – 62. Daugiausiai susirėmimų įvyko gegužės-birželio mėn. – 55. Didžiausias susirėmimų skaičius buvo Trakų apskrityje – 40, Šiaulių apskrityje – 36, Panevėžio apskrityje – 34, Raseinių apskrityje – 26, Ukmergės apskrityje – 24. Iš jų reikšmingiausias 1863 m. gegužės 7–9 d. mūšis ties Medeikiais, netoli Biržų. Po šio mūšio, patyrusi rimtų nuostolių, netekusi pagrindinių vadų, sukilimo vadovybė atsisakė organizuoti dideles operacijas ir apsiribojo partizaniniais mažų judrių būrių veiksmais. Patirtas pralaimėjimas pakirto ir iki tol kurtą vieningą organizacinę struktūrą, ėmė trūkinėti ryšiai tarp sukilėlių padalinių, galiausiai dauguma būrių pradėjo veikti savarankiškai. Nuožmios ir gausybės aukų pareikalavusios kovos tęsėsi net iki 1864 m. rudens. Informacija apie mūšius parengta, remiantis A. Daugirdo, G. Ilgūno ir O. Maksimaitienės publikacijomis.

Žemiau pateikiamia platesnė informacija apie 38 sukilimo mūšius Lietuvos teritorijoje: