Sukilimo piežastys ir padariniai

Kartušas su sukilimo herbu
Kartušas su sukilimo herbu

Trumpas aprašymas

Sukilimo priežastys:

•  1863–1864 m. sukilimas – tai ilgai laukta ir subrandinta ginkluota kova. Galima sakyti, kad ji yra 1794 m. suorganizuoto Tado Kosciuškos sukilimo ir 1830–1831 m. įvykusio sukilimo tęsinys.

•  Rusijos imperijos pralaimėjimas Krymo kare (1853–1856) įžiebė lenkų ir lietuvių patriotams viltį, jog galbūt bendromis pastangomis pavyks atkurti šalies valstybingumą.

•  Lietuvoje plėtėsi konspiracinė veikla, kūrėsi slaptosios draugijos („baltieji”, „raudonieji”), aktyvėjo antirusiška veikla.

• „Raudonieji” (sudarė miestiečiai, inteligentija, bežemė bajorija, besimokantis jaunimas). Galvojo, kad tik ginkluota kova gali gaarantuoti išsivadavimą. Dešinieji stengėsi atidėti sukilimą, sukurti nepriklausomą Lenkijos valstybę. Nuosaikieji norėjo tuoj pat pradėti sukilimą, nemokamai duoti žemės valstiečiams, o dvarininkams atlyginti iš valstybės iždo, atkurti ATR su 1772 m. sienomis. Kairieji reikalavo tuoj pat pradėti sukilimą, išdalinti valstiečiams žemes be išpirkos, ragino kovoti dėl federacinės valstybės (A.Mackevičius).

• „Baltieji” (dvarininkų ir stambiosios buržuazijos atstovai). Buvo priešiški radikalioms revoliucinėms kovos formoms, tikėjosi bendradarbiauti su caro valdžia, gauti iš jos nuolaidų. Lietuvą įsivaizdavo Lenkijos provincija. (J.Geištaras, Z.Sierakauskas).


Sukilimo pralaimėjimo veiksniai:

• Sukilėliai buvo prasčiau ginkluoti, o rusai buvo sutelkę didesnę ir pajėgesnę armiją.

• Sukilimui nebuvo tinkamai pasiruošta, vadovybėje vyko nesutaikoma pažiūrų kova. Konservatyvūs „baltieji” išsigando valstiečių revoliucijos.

• Sukilėlių neparėmė užsienio valstybės. Buvo laukiama tarptautinio savanorių būrio, tačiau ekspedicija žlugo.

• Generalgubernatorius M.Muravjovas karinėmis, politinėmis akcijomis žiauriai slopino sukilimą.


Sukilimo padariniai:

• Uždrausta lietuviška spauda (1864 m.), lotyniškoji abėcėlė pakeista rusiška. Iš mokyklų, įstaigų pašalinta lietuvių kalba.

• Skiriant valdininkus pirmenybė teikiama rusams stačiatikiams, lietuviams uždrausta užimti bet kokią valstybinę tarnybą.

• Didinama rusų žemėvalda, keliami rusų kolonistai.

• Apribota katalikų bažnyčios veikla, sudaromos sąlygos plėstis stačiatikybei.

• Uždrausta draugijų veikla.

• Uždaromos lietuviškos ir steigiamos rusiškos mokyklos.

• Represijomis slopinamas tautinis judėjimas.