Sukilimo dalyviai

vaizdelis
vaizdelis

Trumpas aprašymas

SUKILIMO VADOVYBĖ, DALYVIAI, RĖMĖJAI. Rengiantis sukilimui, buvo formuojama karinė hierarchinė sukilėlių organizacijos struktūra, besiremianti administracinio teritorijų suskirstymo principu, pagal kurį karinės sukilėlių organizacijos struktūros viršūnėje buvo vaivadijos su vaivadijų kariniais viršininkais. Jiems buvo pavaldūs pavietai su pavietų viršininkais, o šiems turėjo paklusti sukilėlių būrių vadai, kurių buvo daugiau nei 150. Vadovaujantį personalą daugiausiai sudarė buvę kariškiai. Iš viso sukilime galėjo dalyvauti iki 200 tūkst. sukilėlių: bajorų, kariškių, dvasininkų, valstiečių.

CARINĖ ADMINISTRACIJA IR KARIUOMENĖ. Sukilimą slopino gausūs carinės Rusijos kariuomenės daliniai, kuriems susidoroti su gerokai mažesniais ir blogiau ginkluotais sukilėlių būriais nebuvo sunku. 1864 m. pradžioje carinė kariuomenė Lietuvoje turėjo net 144,8 tūkst. karių, o sukilėlių priskaičiuojama apie 15 tūkst. Buvo nuteista mirties bausme, katorga ar ištremta 21 712 sukilėlių ir jų šeimos narių. 1863 m. gegužės mėn. su ypatingais įgaliojimais į Vilniaus generalgubernatoriaus postą paskirtas Michailas Muravjovas. Jis, be tiesioginių bausmių sukilėliams, vykdė aktyvią rusinimo politiką: buvo įsakęs viešose vietose kalbėti tik rusiškai, panaikino vietos matų ir saikų vartojimą, uždraudė iškabas ne rusų kalba, uždarė 32 katalikų
bažnyčias, 52 koplyčias, perstatinėjo jas ir vertė stačiatikių maldos namais, naikino labdaros, blaivybės organizacijas, uždarinėjo  lietuviškas mokyklas ir steigė rusiškas. M. Muravjovo pastangomis uždrausta lietuviška spauda. Dar radikalesnę rusinimo politiką vykdė M. Muravjovą 1865 m. pakeitęs Konstantinas Kaufmanas.

 

 

SUKILIMO VADOVYBĖS IR CARINĖS ADMINSTRACIJOS VALDŽIOS SIMBOLIAI