Liudvikas Narbutas

Ludwik Narbutt, 1831–1863

Liudvikas Narbutas. Nežinomas dailininkas, XIX a. II p. ŠAM, D-T 447
Liudvikas Narbutas. Nežinomas dailininkas, XIX a. II p. ŠAM, D-T 447

Biografija

Teodoro ir Amelijos Narbutų sūnus Liudvikas gimė 1831 m. Šiauruose, prie Rodūnios. Liudvikas, baigęs Lydos mokyklą, mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1850 m. už dalyvavimą slaptoje kuopelėje buvo nubaustas 300 rykščių ir prievarta dvylikai metų atiduotas tarnauti eiliniu į carinės Rusijos kariuomenę. Tarnavo Kaukaze, po dešimties metų tarnybos buvo pakeltas į karininkus. 1861 m. jam leista grįžti į Lietuvą. Čia jis sudarė beveik vieną tūkstantį sukilėlių turėjusį būrį, pradėjo veikti Rytų Lietuvoje. Jis žuvo 1863 m. balandžio 1 d.

Sukilimo vadas

Karininkas tapo Lydos apskrities sukilėlių kariniu viršininku. Jis organizavo sukilėlių būrius, ryžtingai kovėsi su caro kariuomenės daliniais. Vado patyrimas, gautas partizaninėse kautynėse Kaukaze, padarydavo didelių nuostolių priešų kariuomenei. Didelės kautynės vyko Rudininkų girioje, netoli Lukštutėnų. Generalgubernatorius V. Nazimovas tada ne tik siuntė naujus dalinius į mūšį, bet ir paskelbė didelę premiją už L. Narbuto galvą. Atsirado išdavikas eigulys, kuris parodė, kad L. Narbuto būrys slapstosi prie Dubičių kaimo (dabar Varėnos rajonas). Rusų kariuomenė netikėtai puolė sukilėlius, prasidėjo žiaurios kautynės. Būrio vadas iš pradžių buvo sužeistas į koją, vėliau mirtinai į krūtinę. Sakoma, kad jis prieš mirdamas spėjo pasakyti: „Saldu mirti už Tėvynę“.

Gegužės mėn. žuvo mūšyje prie Dubičių.